- spriaudyti
- spriáudyti, -o (-yja), -ė 1. K, NdŽ žr. spraudyti 1. 2. tr. stumdyti, spausti: Mane iš visų pusių briauja, spriáudo KI494. 3. refl. žr. spraudyti 2 (refl.): Spriáudyjuos [K]. Čia pradėjo briautis, spriáudytis, spriaustis KI494. Ko čia spriáudais kaip čigonas po jomarką?! Trg. \ spriaudyti; apspriaudyti
Dictionary of the Lithuanian Language.
